„Didžiausią reikšmę gyvenime turi tai, ką padarote dėl kitų.“ ( Zigas Ziglaras )

Artėjant Naujiesiems metams, Šakių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis, Kidulių – Sudargo seniūnijose, gruodžio mėnesį organizavo akciją „Darom stebuklą“. Akcijos tikslas – siekti vaikus įtraukti į bendruomenę, ugdyti empatijos jausmą, daryti gerus darbus. Akcijos metu šeimų vaikai darė kalėdinius sveikinimus ir kartu su saldžia dovanėle įteikė vienišiems seneliams, kuriems labai trūksta gero žodžio, bendravimo, šilumos. Aplankyti keturi vieniši senoliai džiaugėsi ir dėkojo, už tokią staigmeną ir šiltą žodį. 

Artėjant gražiausioms metų šventėms, Šakių socialinių paslaugų centro  socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Kidulių – Sudargo seniūnijose, Lidija Masaitienė kvietė šeimas į jaukų ir šiltą spektaklį „ Miško sargybinis“, Jurbarko kultūros centre. Renginyje dalyvavo vaikai ir jų tėveliai. Spektaklyje netrūko daug  šypsenų ir juoko, kalėdinės dvasios. Šio renginio tikslas - aktyvinti šeimas dalyvauti kultūriniame gyvenime, turiningai leisti laisvalaikį kartu su visa šeima.

Artėjant Kalėdoms dažnai susimąstome apie prasmingus dalykus, apie tai, kas svarbiausia, kas išlieka ilgam...

Vaikų saugumas internete yra kritiškai svarbus skaitmeniniame amžiuje. Socialinis darbuotojas dirbantis su šeimomis, Paulius Gudiškis surengė užsiėmimą vaikams apie saugų elgesį internete. Tikslas – supažindinti su saugumo priemonėmis naudojantis internetu. Užsiėmimo metu vaikai buvo supažindinti su lyderiaujančių Europos saugumo ekspertų, CERT Polska (CSIRT NASK) programa ir patarimais kaip išlikti saugiais internetinėje erdvėje:

1. Tėvų kontrolė. Vaikams buvo paaiškinta koks svarbus ir naudingas šis įrankis jų pačių saugumui. Jis turėtų būti įdiegtas visose paskyrose ir prietaisuose, siekiant riboti priėjimą prie netinkamo turinio.
2. Mokymas apie asmeninę informaciją. Vaikams buvo paaiškinta, kad nesidalintų asmenine informacija internete, nepateiktų adreso, pilno vardo ir pavardės, kokioje mokykloje mokosi.
3. Stebėti savo interneto naudojimą, apsaugoti paskyras. Nesisiųsti nežinomų kūrėjų programėlių ir failų, nesinaudoti piratine produkcija.
4. Naudoti Safe Search. Įjungti Safe Search visuose paieškos varikliuose.
5. Patyčios internete. Aptartos patyčių rūšys ir kaip į jas reaguoti susidūrus su jomis.
6. Atviro bendravimo skatinimas. Vaikai buvo motyvuoti pranešti apie visus rūpesčius, iššūkius ir sunkumus, su kuriais susiduria internetinėje erdvėje.
7. Ribų žinojimas. Visi turi žinoti, kad socialinių medijų platformų naudojimas galimas tik nuo 14 metų.
8. Internetiniai „plėšrūnai“. Vaikams buvo paaiškinta apie įvairius nusikaltėlius, kurie tyko aukų internete ir jų keliamus pavojus. Išdėstytos strategijos kaip to išvengti. Saugūs slaptažodžiai. Susitikimo metu buvo priminta apie slaptažodžių naudą, paaiškinta kaip sukurti saugius ir unikalius slaptažodžius.
9. Internetinės bankininkystės saugumas. Buvo motyvuojama užsidėti apribojimus internetinėje bankininkystėje, atidžiai tikrinti kokiose programose ir aplikacijose saugu vykdyti pirkimus.

Laikantis šių patarimų naršymas internete tampa daug saugesnis.

Po diskusijos apie internetinį saugumą, laukė filmo peržiūra ir pica.

Atvejo vadybos procesas Lietuvoje pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos 1 d., tačiau vis dar  girdima ne tik visuomenėje, bet ir savivaldybės, sveikatos priežiūros įstaigų specialistų gretose klausimas kas gi yra ta atvejo vadyba, ką reiškia terminas ,,šeimai taikoma atvejo vadyba“.

Atvejo vadyba tai pagalbos teikimo vaikui ir šeimai „metodas“ įteisintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Atvejo vadybininko pareigybė – viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovių, siekiant stiprinti pagalbą šeimoms ir vaikams, labiau orientuotis į prevenciją, kad pagalba ir paslaugos atitiktų individualius šeimos ir vaiko poreikius, konkrečias jų problemas, kurias siekiama išspręsti.

Atvejo vadybininkas yra specialistas - socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, kuris sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl susidariusios situacijos šeimoje. Šeima gali patirti sunkumus dėl socialinių įgūdžių stokos, tėvų alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto, psichinės negalios, tėvų skyrybų ir kitų priežasčių. Atvejo vadybininką darbui su šeima paskiria savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos vadovas, gavęs prašymą inicijuoti atvejo vadybos procesą.  

Dėl atvejo vadybos proceso taikymo į socialinių paslaugų įstaigą gali kreiptis vaiko teisių apsaugos skyrius, patys tėvai, išplėstinė šeima, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, bendruomenės ar kitos organizacijos, turinčios informacijos ar matančios, kad šeimai, auginančiai vaikus, ar vaiko besilaukiančiai mamai reikalinga pagalba. Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, nurodydama nutraukimo priežastį. Jei atvejo vadybos atsisako tik vienas iš vaiko tėvų, atvejo vadyba tęsiama kitam iš vaiko tėvų.

Atvejo vadyba – tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir  jo atstovams pagal įstatymą (tėvams, įtėviams, globėjams) ar vaiko besilaukiančiai moteriai organizavimas ir teikimas, siekiant formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, padėti įveikti iškilusius sunkumus, kurių sistemingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir ugdytų tėvus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, užtikrinant vaiko teises ir teisėtus interesus. Atvejo vadybos sėkmė priklauso nuo šeimos narių suvokimo bei noro priimti pagalbą sprendžiant šeimoje esančius sunkumus.

Atvejo vadybininkas, gavęs įsakymą darbui su šeima, susipažįsta su gauta informacija. Pirminis kontaktas su šeimos nariais vyksta telefonu, informuojant, apie gautą prašymą dėl atvejo vadybininko paskyrimo jų šeimai ir derinant susitikimo datą, ir laiką. Sutartu laiku atvejo vadybininkas vyksta į šeimą kartu su paskirtu socialiniu darbuotoju, dirbsiančiu socialinį darbą su šeima, atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą. Poreikio vertinimas yra atliekamas surenkant bendrą informaciją apie šeimą, atliekant socialinės rizikos veiksnių vertinimą. Bendraujant su šeima siekiama išsiaiškinti šeimoje esančius sunkumus ir stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ar vaiko problemas. Vertinimo metu nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau šeimai ir vaikui užtikrinamas reikalingų paslaugų, numatytų vertinimo metu teikimas. Pasiūlomos prevencinės, bendruomenėje teikiamos paslaugos.

Nustačius, kad šeimai reikalinga pagalba, organizuojamas atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvauja tėvai, vaiko teisių specialistai, socialinis darbuotojas dirbantis su šeima, pagal poreikį sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas yra ugdomas, specialistas, policijos pareigūnas, kiti specialistai, galintys suteikti  informacijos apie vaiką ir šeimą, reikalingos atvejo vadybos procesui. Atvejo vadybos posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą, pasirašomas konfidencialumo pasižadėjimas. Posėdžio dalyviai susitelkia bendram tikslui – padėti šeimai išspręsti iškilusius sunkumus. Pirmame atvejo vadybos posėdyje aptariami pagalbos vaikui ir šeimai tikslai, uždaviniai, būdai, priemonės, sudaromas pagalbos planas. Atvejo vadybos posėdyje taip pat aptariama, kokius kitus specialistus ar asmenis, teikiančius pagalbą, būtina įtraukti į atvejo vadybos procesą. Šeimai suteikiama visapusiška pagalba, siekiant padėti išspręsti susidariusias problemas.

Atvejo vadybininkas glaudžiai bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dirbančiu su šeima, kitais specialistais, vykdo šeimos stebėseną. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai pagalbos plano peržiūros metu atvejo vadybininkas ir kiti pagalbos plano peržiūros dalyviai, aptarę vaiko situaciją, nustato, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai, savarankiškai  gali tenkinti vaiko poreikius.

Atvejo vadybos tikslas - rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, poreikius ir interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, ir šiai pagalbai nepavykus, kai pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo išspręsti problemas, tėvai nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, gyvenimo būdo, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Nustačius laikinąją globą (rūpybą) darbas su šeima tęsiamas, siekiant padėti tėvams išspręsti įsisenėjusius sunkumus, kad vaikas galėtų grįžti gyventi į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) gali būti tęsiama iki dvylikos mėnesių. Ir tik tuo atveju, jei vaiko įstatyminiai atstovai neišsprendžia savo sunkumų, nededa pastangų, nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju dirbančiu su šeima ir situacija šeimoje nepagerėja, atvejo vadybininkas vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia motyvuotą siūlymą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo nepilnamečiui vaikui.

Šakių socialinių paslaugų centro paramos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė Vilma Sutkaitienė

2024 m. gruodžio 11 d. Lukšiuose,  jaunimo erdvės patalpose, socialinės darbuotojos dirbančios su šeimomis Asta Bindokaitė bei Ilona Kolegienė bendradarbiaujant su Šakių bendruomenės pareigūne Aušra Mockevičiūte organizavo prevencinę paskaitą  ,,Ar žinai kas yra smurtas artimoje aplinkoje?’'.

Susitikimo  metu sužinojome, kas yra smurtas artimoje aplinkoje ir kokios jo formos, kaip reikėtų elgtis jei patiri fizinį, psichologinį, ekonominį smurtą, kokios įstaigos ar organizacijos teikia pagalbą, kur būtų galima kreiptis pagalbos susidarius tokiai situacijai.

Paskaitoje tai pat dalyvavo socialinė darbuotoja dirbanti su šeima Aida Gečė iš Griškabūdžio su Griškabūdžio seniūnijos bendruomenės nariais. Buvo malonu, kad veikla apjungė net tris seniūnijas: tai Lukšių sen., Kriūkų sen., bei Griškabūdžio.

2024 metais buvo vykdomi  individualūs užsiėmimai  su šeimose augančiais vaikais: apie  patyčias,  apie tvyrančius pavojus internetinėje erdvėje, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo daromą žalą žmogaus sveikatai. 

Parengė socialinės darbuotojos dirbančios su šeima  Asta Bindokaitė.

Viešinant atvejo vadybos procesą ir socialines paslaugas Šakių rajono savivaldybėje, 2024 m. gruodžio 15 d. Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Deimantė Keidošytė, lankėsi  Šakių r. sav. Baltrušių bendruomenės centre. Bendruomenės narius informavo apie Šakių socialinių paslaugų centre teikiamą pagalbą šeimoms ir vaikams patiriantiems sunkumus, taikant atvejo vadybos procesą. Nariai informuoti apie informacijos perdavimo galimybes Šakių socialinių paslaugų centrui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui, pastebėjus pagalbos poreikį ar mačius vaiko teisių pažeidimą.  

Šakių socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė Deimantė Keidošytė