Adventas, tai susikaupimo metas,

Apmąstymai gyvenimo tėkmės.

Kas nuveikta, ir kas dar laukia?

Lai kas negera, bloga - nutekės.

(Autorė Laimužė Stankevičienė)

Kai į žemę nusileidžia ramybės ir susitaikymo metas - Adventas, kai tūkstančiuose langų įsižiebia Kalėdų žiburėliai, į mūsų širdis ateina gerumas, atgaiva, šiluma ir ramybė. Tai laikas, kai visi susimąstome, norime daryti kažką gera. Adventas teikia viltį, kad yra pradžia ir pabaiga. Po šio tamsaus ramybės meto ateis šv. Kalėdos - šviesos šventė. Pasibels į namus, padės tašką praeičiai, paskelbs apie gimimą, pažadės šviesą, saulę. Jos greitai praeis, bet spės sušildyti ir padalyti viltį, kad rytdiena bus geresnė, šviesesnė, kad vieni kitiems būsime atidesni, rūpestingesni. Kur yra viltis, ten prasideda ėjimas į priekį.

Adventinės popietės tikslas - suburti dienos socialinės globos skyriaus darbuotojus ir leisti pasijusti didelio kolektyvo dalimi, padėkoti vieni kitiems už tai, kas padeda atrasti bendrystę, pabūti šiltai ir jaukiai kaip su geriausiais draugais. Popietę organizavo Šakių socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Renata Rumšienė. Džiaugiuosi, kad susirinko nemažas būrelis moterų, kurios paliko savo rūpesčius ir atėjo pabūti kartu, prisiliesti savo rankomis prie to stebuklingo Advento vainiko gamybos. Juk taip gera namuose, pačioje garbingiausioje vietoje padėti savo kūrinį, uždegti žvakeles ir laukti stebuklingo meto - šv. Kalėdų. Nupynusios ir papuošusios vainikėlius, susėdome pasigrožėti savo darbais, išgerti puodelį arbatos, pasikalbėti apie šventės laukimą. Centro direktorė Vilma Bielskienė pasidžiaugė visų darbais, palinkėjome, kad kiekvieno sielą praskaidrintų malda, kad gėrio, atjautos sėklos dygtų širdyse, visų namuose skleistųsi ramybė ir šiluma, kad užgimtų kūdikėlis kiekvieno širdyje. 

Šakių socialinių paslaugų centro vyriausioji socialinė darbuotoja Renata Rumšienė